Lietuvos teisėjams – EHF delegato egzaminas Klaipėdoje

Praėjusį savaitgalį Šiauliuose vykęs Klaipėdos „Dragūno“ ir Šiaulių „SM Dubysos-Gubernijos“ susitikimas bei Klaipėdoje vykusios „Dragūno-Viesulo“ ir Vilniaus „LEU Šviesos-Eglės“ rungtynės buvo itin svarbios dviem Lietuvos rankinio teisėjams.

Šiose rungtynėse teisėjavusių Gyčio Šniurevičiaus ir Andriaus Grigalionio darbą Šiauliuose bei uostamiestyje stebėjo Europos rankinio federacijos (EHF) delegatas Piteris Olsonas (Peter Olsson).

Dvejose olimpinėse žaidynėse – Sidnėjaus bei Atėnų – teisėjavęs švedas P. Olsonas, sulaukęs 50-mečio, baigė teisėjo karjerą ir nuo to laiko dirba su EHF – skaito paskaitas, vertina teisėjų darbą, kai jie nori įgyti europinę kvalifikaciją. G. Šniurevičiaus ir A. Grigalionio tandemas tokią kvalifikaciją jau turi, tačiau reikėjo atnaujinti žinias bei įgūdžius.

Po Klaipėdoje stebėtų rungtynių P. Olsonas mielai sutiko su Klaipėdos ir visos Lietuvos rankinio sirgaliais pasidalinti įspūdžiais apie Lietuvą bei mintimis apie teisėjų darbą šiuolaikiniame rankinyje.

– Pone Olsonai, pirmiausia paaiškinkite, koks yra šio Jūsų vizito tikslas?

– Mano tikslas yra stebėti teisėjų darbą ir įvertinti, ar jie gali gauti Europos teisėjų kategoriją. Tam yra trys užduotys – fizinio pasirengimo testas, taisyklių testas ir praktika – žaidimo metu. Mano darbas yra stebėti, kas yra gerai, kas blogai, o vėliau – parašyti atsiliepimą federacijai, ar, mano nuomone, teisėjai atitinka reikalavimus ir jiems galima skirti Europos lygio teisėjų ženklelį. Taip pat po rungtynių apie mano pastebėtus gerus ir blogus dalykus kalbėsiuosi ir su teisėjais. Kol kas daugiausia viskas yra gerai, – juokiasi.

– Ar Lietuvoje Jūs pirmą kartą?

– Ne, jau esu Lietuvoje buvęs bent keturis kartus, kai dar dirbau teisėju, tačiau Klaipėdoje – pirmą kartą. Pirmas įspūdis – gražus miestas, arti prie jūros. Jis man primena mano gimtąjį miestą Švedijos pietuose, kuris taip pat yra arti jūros. Ten taip pat yra keltai, jie kas dvidešimt minučių kelia keleivius į Daniją.

vz9_1536

Po rungtynių Klaipėdoje: (iš kairės) teisėjas Gytis Šniurevičius, Lietuvos rankinio lygos vadovas Tadas Jansonas, EHF delegatas Piteris Olsonas, teisėjas Andrius Grigalionis.

– Papasakokite šiek tiek apie savo teisėjo karjerą.

– Praeityje buvau aukščiausio lygio Europos teisėjas. Taip pat dalyvavau dvejose olimpinėse žaidynėse – Sidnėjuje 2000-aisiais ir Atėnuose 2004-aisiais. Atėnuose su savo partneriu teisėju teisėjavome vyrų rankinio finalinio ketverto varžyboms. Tačiau 2007 metais baigiau teisėjo karjerą, nes man sukako 50 metų, tai yra nustatyta amžiaus riba. Nuo tol dirbu Europos rankinio federacijoje delegatu.

– Šiauliuose stebėjote vyrų rungtynes, o Klaipėdoje – moterų. Abiejuose mačuose žaidė Klaipėdos rankinio komandos. Ką galite pasakyti apie klaipėdiečių žaidimą?

– Tai buvo normalus žaidimas. Tačiau pažymėčiau, kad trūksta struktūriškesnio, aiškesnio žaidimo, apskritai aiškumo, ką žaidėjai turėtų daryti. Kelis kartus man susidarė įspūdis, kad žaidėjai nežino, ką jie turi daryti aikštelėje, galbūt trūksta teorijos. Ypač taip atrodė per moterų varžybas. Keista, kad per merginų rungtynes buvo labai daug dviejų minučių pašalinimų. Pastebėjau, kad gynyboje varžybose Klaipėdoje merginos naudojo tik rankas, stengėsi nuversti varžoves. Kartais net buvo panašu į imtynes, – šypsosi. Reikia, kad dirbtų ir žaidėjo galva, ir kojos, ir rankos.

– Kokį apskritai įspūdį susidarėte apie Lietuvos rankinį?

– Sunku pasakyti, praėjo jau daug metų nuo tada, kai teisėjavau rungtynėse Lietuvoje. Tačiau atsimenu, kad kai dar teisėjavau, moterų komanda iš Vilniaus, kuri šiandien žaidė su klaipėdietėmis, buvo tikrai puiki komanda. O žiūrint į šiandienos rankinį atrodo, kad nebėra rankinio mokyklų…

– Kokių vertinimų ar patarimų turėtumėte Lietuvos rankinio treneriams, teisėjams?

– Apie trenerius nelabai galiu ką pasakyti, mano specializacija yra teisėjai. Jiems yra daug naudingų dalykų, pavyzdžiui, Europos rankinio federacija transliuoja labai daug rungtynių, visai neseniai „Facebook“ buvo sukurta speciali uždara grupė teisėjams, kur dalinamasi patirtimi. Manau, tai yra geras žingsnis į priekį, reikia kuo daugiau domėtis, stebėti rungtynes, dalintis patirtimi ir mokytis iš kitų.

– Kalbant apie rankinį Europoje, ar jis tobulėja?

– Manau, kad jis auga. Ypač dabar matome daug įvairių aspektų, nes pasikeitė rankinio taisyklės. Pavyzdžiui, papildomas žaidėjas žaidžiant septyniese be vartininko ir panašiai. Manau, kad kada nors turėsime visai kitokį rankinį, galbūt greitesnį.

– O taisyklių pakeitimas nesukėlė kokių nors nepatogumų teisėjams? Ar apskritai pakeitimai naudingi, pavyzdžiui, mėlyna kortelė?

– Bent jau man mėlyna kortelė tėra informacija žiūrovams, žiniasklaidai. Manau, tai labiau informacinis vaidmuo. Apskritai nemanau, kad teisėjams įprasti prie naujų taisyklių buvo sunku. Be to, labai gerai, kad atsirado taisyklė dėl traumuoto žaidėjo, kai sulaukęs medicininės pagalbos aikštelėje, žaidėjas turi praleisti tris komandos atakas ant suolelio. Manau, tai yra gerai, tai buvo būtina, nes reikia žaisti greitesnį žaidimą. Matome daug Holivudo vertų veiksmų, kaip futbole, kai žaidėjas voliojasi ant žemės, o po dviejų minučių atsistoja ir lengvai bėga. Ši taisyklė rankinį padaro aiškesniu, kokybiškesniu.

– Ačiū už pokalbį! 

rkdragunas.lt informacija