Lietuviai universiadoje liko aštunti
Lietuvos rankinio rinktinė grįžo iš pasaulio studentų vasaros universiados Pietų Korėjoje. Nors galutinėje įskaitoje užimta aštuntoji vieta ne itin nudžiugino rinktinės trenerius, tačiau teigiama, kad pasisemta neįkainojama patirtis ir dalyvavimas aukščiausio lygio sporto renginyje nuteikia optimistiškai laukiant ateities kovų.
Liko aštunti
Pirmosiose grupės rungtynėse Lietuvos studentai sužaidė lygiosiosmis su Rusijos ekipa (21:21), po to sekė du pralaimėjimai Pietų Korėjai (30:32) ir Serbijai (23:28).
Trimis pergalėmis prieš JAV (53:22), Meksiką (35:18) ir Turkiją (27:24) pabaigtos grupės varžybos Lietuvos rinktinei susigrąžinti tai, kas prarasta pirmose rungtynėse nepadėjo – užimta ketvirtoji vieta grupėje, kuri leido kovoti tik dėl septintosios pozicijos.
Paskutinėse čempionato rungtynėse mūšyje dėl 7 vietos pralaimėta Brazilijai (25:31).
Kalbėdamas apie galutinį rezultatą rinktinės treneris Artūras Juškėnas neslėpė nusivylimo: „Rezultatas prastas, lūkesčiai buvo didesni. Tikėjome, kad galime kovoti dėl medalių. Netenkina nei rezultatas, nei žaidimas, kurį demonstravome“.
Išblaškė pasikeitimai
Treneris išskyrė ir keletą priežasčių, kurios lėmė, kodėl kovoti dėl medalių Lietuvos studentų rinktinei neteko. Viena iš jų – prieš pat čempionatą pasikeitusi varžybų sistema. Pastaroji suvėlė daugumos komandų planus. Pagal pirminį variantą, turėjo būti keturios grupės po 3-4 ekipas, tačiau teko žaisti vienoje grupėje su dar šešiomis ekipomis.
„Ruošėmės žaisti pagal vieną sistema, o prieš pat startą sužinojome, kad žaisime pagal kitą. Pasiruošimas turnyrui buvo rengiamas pagal pirminę sistemą, tai pakišo koją, nes teko žaisti pagal kitą. Keturios rungtynės iš eilės kiekvieną dieną, dienos pertrauka, tuomet dar trejos rungtynės. Krūvis didžiulis“, – sakė treneris.
A. Juškėnas įvardino ir esminius momentus, kurie buvo lemiami šiame čempionate: „Pirmos trys rungtynės buvo su stipriausiais varžovais. Jos ir buvo lemiamos. Pirmosiose sužaidėme lygiosiomis, antrosiose – likus dešimčiai minučių dar pirmavome, bet persvaros neišlaikėme. Jei būtume išlaikę, viskas galėjo pasisukti kitaip.“
Mato ir naudą
Tačiau A. Juškėnas įžvelgė ir nemažai teigiamų dalykų. Šiose pirmenybėse dalyvavo devyni nacionalinės rinktinės nariai. Daugumai jų tai bus gera patirtis prieš artėjančias kovas su varžovais Europos zonos atrankinėse kovose į pasaulio čempionatą.
Treneris pastebėjo ir tai, kad nacionalinės rinktinės žaidėjai buvo puolimo branduolys, tačiau galinčių sėkmingai apsiginti žaidėjų trūko. Šio galvosūkio išspręsti nepavyko viso čempionato metu.
„Nauda didžiulė ir akivaizdi. Pirmą kartą dalyvavome tokio lygio pasauliniame sporto renginyje. Jeigu kam kilo abejonių dėl sportavimo toliau, tai visus klausimus ši universiada išsprendė.“ – teigė A. Juškėnas.
Apibendrindamas visą turnyrą rinktinės treneris akcentavo: „Ne tik didžiulis krūvis, sunkios rungtynės, bet ir daug teigiamos patirties pamačius tai, kas lieka už kadro tokio lygio renginiuose.“
Galutinis komandų išsidėstymas:
| Vieta | Komanda |
| 1 | Portugalija |
| 2 | Serbija |
| 3 | Šveicarija |
| 4 | Korėja |
| 5 | Izraelis |
| 6 | Rusija |
| 7 | Brazilija |
| 8 | Lietuva |
| 9 | Vengrija |
| 10 | Turkija |
| 11 | Japonija |
| 12 | Meksika |
| 13 | JAV |
Bendra komandos statistika
Lietuvos rinktinė bendroje statistinių rodiklių suvestinėje tikrai turi kuo pasigirti. Mūsiškiai puikuojasi pirmoje vietoje pagal rezultatyvius perdavimus, kurių komanda iš viso atliko 96. Artimiausi persekiotojai – Korėjos rankininkai, kurių sąskaitoje 80 rezultatyvių perdavimų.
Lietuviai antrą vietą užima pagal atliktus metimus. Iš viso jų buvo atlikta 353 ir tik korėjiečiai su 382 metimais lenkia lietuvius.
Lygiai tokia pati situacija ir su tikslą pasiekusiais metimais, atliktais nuo 9 metrų. Lietuvos rankininkų procentas yra 40 ir tik korėjiečiai sėkmingiau atakavo nuo šios distancijos – 43 proc.
Individualių žaidėjų statistika
Rezultatyviausių čempionato žaidėjų dvidešimtuke atsidūrė du lietuviai – Benas Petreikis ir Skirmantas Plėta, kurie pelnė po 26 įvarčius.
Tarp daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikusių žaidėjų pateko nemažai lietuvių. 19 rezultatyvių perdavimų atlikęs Jonas Truchanovičius puikuojasi antroje vietoje tarp visų universiados žaidėjų. Jam iš paskos – Benas Petreikis, atlikęs 18 rezultatyvių perdavimų. Dragūnietis Karolis Stropus, atlikęs 12 rezultatyvių perdavimų, užėmė 12 vietą.
Kalbant apie Lietuvos rinktinės žaidėjų tarpusavio rodiklius, toliau pateikiame keletą įdomesnių faktų:
- Daugiausia laiko aikštelėje praleido Karolis Stropus – 5 valandas 20 minučių ir 53 sekundes;
- Jonas Truchanovičius – geriausias kamuolių „vagis“, kurio sąskaitoje 5 perimti kamuoliai.
