Baltijos šalys kuria atskirą rankinio lygą
Lietuvos, Latvijos ir Estijos rankinio federacijos sutarė dėl naujo formato Baltijos lygos varžybų. Buvo įsteigta nauja asociacija, kuri vienys stipriausias Baltijos regiono rankinio ekipas. Pagal priimtą formatą naujoje lygoje varžysis po 4 stipriausias kiekvienos šalies ekipas.
Lietuvos rankinio federacijos (LRF) generalinis sekretorius Miglius Astrauskas vylėsi, kad lygai pavyks lygiuotis į Pietryčių lygos pavyzdį ir taip kelti rankinio kokybę Baltijos šalyse.
„Baltijos lyga turi puikią ir seną istoriją. Tai yra seniausias regioninis turnyras visoje Europoje, kuriam pradžia duota buvo 1993 metais, – portalui rankinis.lt sakė M. Astrauskas. – Nuo pat pradžios lygoje varžėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Suomijos ir net Grenlandijos klubai. Deja, anksčiau ši lyga Europos rankinio federacijos nebuvo laikoma oficialia. Manau, kad pavyzdžiu turėtų būti SEHA lyga, kuri šiuo metu yra vieną iš 5 stipriausių lygų Europoje. Tuo tarpu Baltijos pirmenybės pastaruosius metus išgyveno stagnaciją. Klubai neteikė šiai lygai prioriteto, o žaidimas joje buvo tapęs formalumu. Todėl tikslas yra sukurti lygą su stipria rinkodara ir komunikacija, aiškiu varžybų kalendoriumi ir gera vadyba.“
Pirmosios kalbos dėl lygos kūrimo prasidėjo dar prieš kelerius metus. Tuomet Estijoje įvyko pirmasis visų šalių susitikimas. Ten buvo įsteigta Baltijos šalių rankinio asociacija.
Tikimasi, kad ši lyga suteiks daugiau tarptautinės rungtynių patirties mūsų žaidėjams ir vėliau tai atsispindės ir rinktinių rezultatuose.
„Pagrindinis tikslas, jog ir klubai taptų profesionalesni, o lyga stengsis padėti klubams progresuoti ir gauti finansinę naudą. Rankinis visose trijose šalyse turi sugebėti konkuruoti su kitomis sporto šakomis“, – teigė M. Astrauskas.
Latvijos rankinio federacijos generalinis sekretorius Guntis Ciematnieks pritarė M. Astrausko išsakytoms mintims.
„Pagrindinis tikslas yra paversti rankinį kuo patrauklesniu sportu visame regione. Dirbdami kartu galėsime kelti bendrą rankinio lygį visose šalyse drauge. Šis formatas leis surinkti visas stipriausias regiono komandas ir taip didinti ir nacionalinių čempionatų svarbą. Visų šalių lygose skirtumai tarp komandų yra gana dideli, tad stipriausių komandų žaidimas vienoje lygoje skatins didesnę konkurenciją. Pajėgiausios regiono komandos turėtų demonstruoti patrauklų žiūrovams rankinį. Komandų iš Suomijos, Baltarusijos dalyvavimas nors ir pakeldavo komandų lygį, bet svarbiausias kovas iškeldavo iš regiono ribų, o pagrindinis tikslas turi būti Baltijos šalys“, – teigė Latvijos rankinio federacijos generalinis sekretorius.
Estijos rankinio federacijos generalinis sekretorius Pirje Orassonas atkreipė dėmesį į tai, kad lygos kūrimas yra tik vienas iš tolesnių bendradarbiavimo žingsnių.
„Visos trys federacijos dirbo, kad ši idėja virstų realybe. Aišku, įvykiai, paralyžiavę visą Europos sportą, palietė ir mus. Tikimės, kad visos šalys iš šios lygos turės naudos. Tai tik pirmasis žingsnis mūsų bendradarbiavimo kelyje. Ateityje planuojame bendras treniruotes ir jaunimui bei rinktinėms“,- ateities planais dalijosi P. Orassonas.
„Klubai turėtų dalyvauti lygos valdyme“
Artūras JUŠKĖNAS, Klaipėdos „Dragūno“ vyr. treneris
Tai, kad sukurta nauja lyga – sveikintinas dalykas, tačiau dar kyla daug klausimų ir diskusijų. Pajėgiausi šalies klubai pasisakė už lygos kūrimą, tačiau, mano nuomone, patys klubai taip pat turėtų dalyvauti šios lygos valdyme ir spręsti įvairius klausimus kartu. Dabar mes iš rankinio federacijų gavome skaičius, kiek komandoms gali tekti mokėti už dalyvavimą šios lygos varžybose. Kaštai klubams gali didėti 20-30 procentų. Žinant dabartinę klubų situaciją, tai didelė našta. Kiek ir kokios komandos dalyvaus šios lygos varžybose, dar, manau, bus diskutuojama. Reikėtų dar kalbėtis.
Dienraštis „Vakarų ekspresas“
