Atgimimo keliu veda danai
Lietuvos rankinio istorijoje – naujas puslapis. Mūsų šalies moterų rinktinė patikėta treneriams iš Danijos.
„Atgimimas – būtų gal kiek per skambiai pasakyta. Bet tikrai tai yra naujas Lietuvos moterų rinktinės istorijos puslapis“, – teigia Lietuvos rankinio federacijos (LRF) generalinis sekretorius Miglius Astrauskas.
Šiemet Lietuvos moterų rankinio rinktinę pirmą kartą ėmė treniruoti užsieniečiai: danai Bo Miltonas Andersenas ir jo asistentas Larsas Sune Pedersenas.
Atidavė abu postus
B. M. Andersonas stratego poste pakeitė Antaną Skarbalių, rinktinę treniravusį porą metų. „Aš juk tada ėjau gelbėti situacijos. Ir pasakiau aiškiai – mano sutartis iki birželio 3 dienos. Ir viskas“, – aiškina A. Skarbalius.
Ir tikrai – 2014 m. norinčiųjų vadovauti moterų rinktinei trūko. Kaip ir norinčiųjų eiti LRF prezidento pareigas. Tada Lietuvos sporto universiteto profesorius A. Skarbalius prisiėmė dar dvi naujas pareigybes.
Šiemet LRF prezidento poste jį pakeitė Donatas Pasvenskas.
A. Skarbalius sako, kad LRF vadovai priėmė patį geriausią sprendimą, kokį galėjo.
„Suprantate, kai rinktinę treniruoja kokio nors klubo treneris, jis vis vien linksta į ją imti daugiau savo komandos žaidėjų. Todėl federacija padarė teisingiausiai, nusamdžiusi užsienietį“, – kalba patyręs rankinio specialistas.
Rengiasi atrankos varžyboms
Danijos rankinio specialistų bendradarbiavimas su LRF prasidėjo dar birželį, kai danai Garliavoje surengė stovyklą talentingiausioms jaunosioms Lietuvos rankininkėms.
Rugsėjo viduryje treneriai iš Danijos Klaipėdoje jau treniravo Lietuvos rinktinės žaidėjas, rungtyniaujančias vietos klubuose, o pirmoji visos nacionalinės komandos stovykla vyko spalio pradžioje Kaune.
Lapkričio 25–27 d. Lietuvos rankininkės dalyvaus 2017 m. pasaulio čempionato atrankos varžybose Slovakijoje, kur susirungs su vietos bei Ukrainos ir Graikijos komandomis.
Sutartis – iki 2020 metų
„Mano agentas ilgą laiką derėjosi su Lietuvos rankinio federacija, kol suderino visus klausimus. Jau birželį aš buvau atvykęs čia, vėliau domėjausi žaidėjomis, kaip joms sekasi, ką jos gali, ką galima su jomis pasiekti, kiek jų rungtyniauja užsienio klubuose ir kuo galėčiau prisidėti prie Lietuvos moterų rankinio“, – kalba 43 metų B. M. Andersenas.
Birželį, anot M. Astrausko, LRF ir nusprendė, kad danai – būtent tokie treneriai, kokių federacijai reikia. Ir pasirašė ilgalaikę sutartį, galiosiančią iki 2020 metų. Nei LRF, nei rinktinės vyriausiasis treneris neslepia, kad daugiausia vilčių nėra susiję su būtent šiuo momentu ar atrankos ciklu.
„Taip, aš noriu išauginti gerą ateities komandą. Bet tam reikia sukurti sąlygas, struktūrą, didinti žaidėjų meistriškumą, rinkti informaciją apie jų žaidimą klubuose“, – teigia Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris.
Klos sistemos pamatus
LRF generalinis sekretorius kalba apie tai, kad reikia keisti bendrą viso Lietuvos moterų rankinio sistemą.
„Danai turi savo nacionalinę rankinio mokyklą. Mes savąją esame praradę: visi mūsų treneriai dirba taip, kaip jiems šauna į galvą. Bet mes norime, kad būtų sukurta kokia nors bendra programa ir visos rankininkės žaistų pagal vieną lietuvišką sistemą. Treneriai kuria programą. Pats mačiau keliasdešimt puslapių aiškinimų, kaip kiekvienoje situacijoje turi elgtis žaidėja. Ją pateiksime Lietuvos treneriams“, – žada M. Astrauskas.
Nors LRF generalinis sekretorius sako, kad danių ir lietuvių žaidimo stilius yra kiek panašus, D. M. Andersenas abiejų šalių rankininkių žaidime mato ir skirtumų.
„Iš to, ką mačiau, galiu pasakyti, kad Danijos rankininkės žaisdamos yra mažiau susikausčiusios. Tai turbūt yra pagrindinis skirtumas“, – sako Lietuvos rinktinės strategas.
M. Astrauskas neslėpė, kad danų trenerių darbas bus ne vien strategija. Net geriausias jaunąsias Lietuvos rankininkes reikia mokyti dalies rankinio pagrindų.
„Jeigu neklystu, mes turėjome keturis skirtingus trenerius per septynerius metus. Ir laimėjome tik trejas rungtynes oficialiuose turnyruose. Per pastaruosius trejus metus – vos vienas rungtynes prieš Azerbaidžaną. O dabar turime jaunimo, graži karta auga. 1996 m. gimusios merginos pateko į Europos čempionatą, perspektyvios yra ir 1998, 2000 m. gimusios žaidėjos. O šie danų treneriai yra dirbę su jaunomis komandomis, jie būtent tokie, kokių mums reikia šiuo metu. Mums reikia trenerių, kurie mokytų merginas to, ko jų neišmokė mūsų sporto mokyklos, o ne vadovautų, kaip futbolo treneris José Mourinho“, – kalba M. Astrauskas.
Anot jo, aukšto lygio trenerių trūkumas – bene didžiausia Lietuvos rankinio bėda.
„Vaikų mes tikrai turime užtektinai. Bet mūsų treneriai daro labai daug rengimo proceso klaidų“, – neslepia M. Astrauskas.
Milijonų nežarsto
Dar ne taip seniai LRF turėjo nemažų finansinių bėdų. O Lietuvos moterų rinktinė buvo podukros vietoje. Jai ir nedideliu autobusu tekdavo per pusę Europos į rungtynes svečiuose nuvykti. Ir dabar LRF milijonų, kaip futbolininkų ar krepšininkų federacijos, nežarsto.
„Nėra mums tai finansiškai skaudu, nes mokame jiems mažiau, nei mokėdavome vyrų rinktinės treneriams lietuviams. Danams mokame tik už tas dienas, kurias jie praleidžia su komanda“, – aiškina M. Astrauskas.
B. M. Andersenas ir L. S. Pedersenas gyvens Danijoje, o į Lietuvą atvyks tik susirinkus nacionalinei rinktinei į stovyklas.
Tėvynėje B. M. Andersenas daugiausia treniravo jaunimo komandas, bet dirbo ir Odensės moterų ekipoje „Stjernen“. Paskui išvyko į Vokietiją ir šioje šalyje vadovavo komandoms „Greven“ (moterų antroji lyga) ir „Munden“ (vyrų trečioji lyga). Aukščiausias danų specialisto karjeros taškas iki šiol buvo Vokietijos pirmosios bundeslygos moterų komandos „Bietigheim“ vyriausiojo trenerio pareigos. B. M. Andersenas į Bytigheimą buvo pakviestas 2014 m. sausį. Jam vadovaujant komanda pakilo iš lentelės dugno ir, finišavusi devintojoje pozicijoje, išvengė iškritimo į žemesnę lygą.
http://www.sportas.info/naujienos/34947-atgimimo_keliu_veda_danai.html
Evaldo Šemioto nuotr.
