Auksinis „Dragūnas“ – vėl Olimpo viršūnėje

Per kraštus besiliejantis džiaugsmas, šampano purslai, pergalės šokis ir į orą skriejantys treneriai – taip jau šeštus metus iš eilės rankinio sezoną baigia Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai. Artūro Juškėno auklėtiniai ir šiemet demonstravo tvirtą nugalėtojų charakterį bei diktavo Lietuvos rankinio madas – vėl į viršų kelta Lietuvos rankinio lygos (LRL) čempionų taurė.

Šįkart klaipėdiečiai finalo rungtynėse tris kartus iš eilės palaužė Alytaus “Almeidos-Stronglaso” ekipą ir seriją laimėjo sausu rezultatu – 3:0.

Šiųmetė pergalė buvo istorinė ir itin įsimintina, kadangi pirmą kartą buvo rungtyniaujama „Švyturio“ arenoje. Tai naujas „Dragūno“ istorijos puslapis.

Paskutines finalo rungtynes dragūniečiai „Švyturio“ arenoje laimėjo rezultatu 27:21 (14:10). Priminsime, kad pirmosios LRL finalo rungtynės Klaipėdoje baigėsi rezultatu 32:19 (17:7), antrosios Alytuje – 34:24 (21:7).

Dragūniečių į „Švyturio“ areną atėjo pasveikinti Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas bei Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Koks jausmas žinoti, kad jau šeštus metus Lietuvoje neturite lygių? Galbūt tas pergalės skonis nebėra toks saldus? – pasiteiravome vieno ių komandūs įkūrėjų ir trenerių A. Juškėno.

Anksčiau maniau, kad tas skonis nebus toks saldus, tačiau vis atsiranda naujų iššūkių ir mes su jais susitvarkome. Juk prieš sezono pradžią netekome šešių savo pagrindinės sudėties žaidėjų, rankinio ekspertai teigė, kad Lietuvoje yra keturios-penkios apylygės komandos, tačiau mes sugebėjome įrodyti, kad vėl esame geriausi. Tai džiugina. Fantastika… Ir žiūrovų į „Švyturio“ areną susirinko pakankamai daug – per tūkstantį. Esu patenkintas ir dėkingas jiems už šiltą palaikymą.

Čempiono titulo link keliavote tiesiausiu keliu – varžovams finale nė neleidote pajusti pergalės skonio. Ar tai reiškia, kad esate visa galva geresni?

Komandų skirtumas nėra didžiulis, bet pirmose dvejose finalo rungtynėse užtikrintas pergales iškovojome dėl žaidybinės drausmės ir kitų smulkmenų. Visi buvo užsidegę ir kovojo iš širdies.

Finale kiekvieną įvartį gali lemti mažos klaidelės, reikia pastebėti kiekvieną varžovo klaidelę ir ja pasinaudoti. Trečiosiose finalo rungtynėse įtampos tikrai netrūko. Galbūt mūsų žaidėjus šiek tiek paveikė ir tai, kad pirmą kartą buvo rungtyniaujama „Švyturio“ arenoje. Čia atmosfera – pasakiška. Žmonės į „Švyturio“ areną susirinko lyg į šventę ir mus išties šiltai palaikė. Likau sužavėtas, kaip žmonės aiškiai skandavo mūsų sportininkų pavardes.

KELIA SPARNUS. „Dragūno“ žaidėjas Jonas Truchanovičius (viduryje) kitą sezoną atstovaus Austrijos „Union JURI Leoben“ klubui.

Džiugu, kad išsipildė viena iš mano senų svajonių – rungtyniauti „Švyturio“ arenoje. Seniai apie tai mąsčiau, tačiau tam reikia ir daug lėšų. Prabangą pirmą kartą rungtyniauti “Švyturio” arenoje mes sau galėjome leisti tik rėmėjų – įmonės „Baltic pallets“ dėka. Malonu, kad yra žmonių, kurie prisideda prie sporto ir rankinio puoselėjimo.

Galbūt yra vilčių, kad dažniau rankinio varžybas galėsime stebėti „Švyturio“ arenoje?

Anksčiau sakydavau, kad tai neįmanoma, nes reikia milžiniškų lėšų, tačiau dabar sakau taip: viskas įmanoma, tik tam reikia didžiulės rėmėjų ir draugų pagalbos. Bendromis pastangomis galima ir kalnus nuversti. Mums labai padėjo ir Lietuvos rankinio federacija – nemokamai skolino specialią rankinio dangą, vartus. Mums tik reikėjo ją atsivežti į „Švyturio“ areną. Klaipėda turi puikią areną, tačiau neturi rankiniui skirtos dangos, vartų. Galbūt miestui reikėtų pamąstyti apie jos įsigijimą ir tada panašios varžybos „Švyturio“ arenoje galbūt ir galėtų vykti dažniau.

Klaipėda pasižymi puikia rankinio mokykla. Juk uostamiestyje funkcionuoja rankinio piramidė – auginami jauni žaidėjai ir jie kyla karjeros laiptais: rungtyniauja „Dragūno“ jaunimo komandoje, vėliau – tarp „Dragūno“ vyrų ir net didelis būrys – Lietuvos rinktinėje. Natūralu, kad po sėkmingo sezono dalis jų išvyksta rungtyniauti į galingus užsienio klubus. Ar po šio sezono pavyks išsaugoti ekipos lyderius?


PERGALIŲ KALVIS. Klaipėdos rankinio treneris Artūras Juškėnas – neatsiejama „Dragūno“ komandos dalis. Rankinio sirgaliai šio sporto atgimimą sieja būtent su juo.

Jonas Truchanovičius dar prieš finalo rungtynes pasirašė sutartį su Austrijos „Union JURI Leoben“ klubu ir rungtyniaus kartu su kitu mūsų buvusiu žaidėju – Benu Petreikiu. Gali būti, kad kairysis pusiau kraštas Karolis Stropus ir vartininkas Aistis Pažemeckas taip pat pasirinks užsienio klubus. Jie jau išaugo iš mūsų lygio ir yra pajėgūs išvykti į geriau apmokamus užsienio klubus. Mes nesame pajėgūs jiems mokėti europonio rankinio lygio atlyginimų. Neturime nei finanasinių, nei moralinių sąlygų juos sulaikyti.

Šį sezoną puikiai į ekipą įsiliejo vienintelis legionierius ukrainietis Igoris Kopišinskis. Ar jį „Dragūno“ ekipoje matysime ir kitąmet?

Sutartį su šiuo žaidėju esame pasirašę ir kitam sezonui, tačiau sutartyje įrašytas punktas, jog radus geresnį pajėgaus užsienio klubo pasiūlymą, jo žūtbūt nelaikysime. Neturime moralinės teisės jo sulaikyti. Šiandien dar negaliu tvirtai pasakyti, kad jis padės mūsų ekipai kitą sezoną.

Mes žvelgiame į ateitį – auginamės jaunus žaidėjus, esame nusižiūrėję perspektyvių rankininkų iš Panevėžio, Šiaulių, Šalčininkų. Neatmetu galimybės, kad kitą sezoną „Dragūnas“ savo gretose turės ir porą užsienio šalių atstovų. Daug kas priklausys nuo to, ar komandoje liks Karolis Stropus ir Igoris Kopišinskis ar ne. Jei šie žaidėjai neatsisveikins su mūsų ekipa, tada komandos komplektacija bus vienokia, jei išvyks – kitokia. Visgi, norėtume ir kitąmet Lietuvoje neapleisti lyderio pozicijų. O ar tai pavyks – pažiūrėsime.

Pats bandėte legionieriaus duonos – treniravote Zaporožės ZTR ekipą. Galbūt vėl sulaukėte kokių pasiūlymų treniruoti užsienio komandą?

Kol kas pasiūlymų nebuvo ir pats neieškojau. Dabar yra ir čia ką veikti – juk treniruoju Lietuvos vyrų rinktinę, birželio 10 dieną Kaune laukia dvikova su danais. Poilsiauti nesiruošiame, birželio 3 dieną rinksimės į treniruočių stovyklą, vyksime į Latviją žaisti draugiškų rungtynių su estais.

PERGALĖS ŠOKIS. „Dragūno“ rankininkai po pergalės liejo džiaugsmo emocijas ir šoko pergalės šokį.

Jei sulaukčiau pasiūlymų išvykti iš Klaipėdos ir treniruoti užsienio ekipą, apie tai dar svarstyčiau. Ir su „Dragūno“ ekipa nuolat randame naujų iššūkių, tačiau mums iki Europos rankinio ekipų trūksta didelio žingsnio. Jei su „Dragūnu“ norime rimčiau pasirodyti Europos taurės turnyre, mums reikia visai kitokio biudžeto.

Paulius MATULEVIČIUS, dienraštis „Vakarų ekspresas“
Virginijos Samulionytės nuotr.

Palikite atsiliepimą